Anąkart, su nafta, kai Ivano neprileidome prie vamzdžio, padarėme “viljamso” aferą. Dabar kaip? Statysime atominę! Tada Ivanas išsigąs ir nestatys savo dviejų – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Taip, mes tiesiog priblokšime Ivaną savo įspūdingais branduoliniais ketinimais po gero dešimtmečio užkurti „Hitachi“ reaktorių.
Tokį įspūdį palieka monotoniškai valdžios atstovų kartojami užkalbėjimai apie pigią, aplinkai draugišką ir energetinį saugumą suteikiančią atominę elektrinę.
Ypač ta dalis, kur samprotaujama apie tai, jog tik taip pergudrausime Ivano kėslus užvaldyti mūsų infrastruktūrą – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, taip pat - elektros jungtis su Skandinavija bei Lenkija.
O Ivanas, ką? Net neslepia, jog jam lietuvių ambicijos visai netrukdo: net žurnalistams sakoma, jog Kaliningrado atominė yra eksportui į Vakarus skirta.
Jos planuojamas per metus pagaminti elektros kiekis (apie 16 TWh) būtų vos ne triskart didesnis, nei lietuvių savasis hitačio trečdalis, todėl Visagino AE iš esmės nekelia jokios konkurencijos. Baltarusijos atominė elektrinė per metus pagamintų apie 17 TWh elektros energijos ir naudotų, greičiausiai, savo reikmėms.
Akivaizdu, kad Lietuvos elektros rinkos poreikiai niekaip nedaro įtakos baltarusių ir rusų sprendimo statyti atomines elektrines savo valstybių teritorijose, netgi atmetant galimas politines šių elektrinių statymo priežastis. (Tokiu atveju, šios elektrinės būtų statomos nežiūrint jokios ekonominės logikos, ir VAE projektas tik sustiprintų piktų kaimynų planus).
Bet juk mes neprileisime Ivano prie mūsų kabelių?! Sakysim: „Užimti, Ivanai, mūsų kabeliai mūsų pačių atomine elektra!“.
Ivanas tik tyliai kikens į kumštį – tegul sau „piarinasi“ seni bičiuliai Lietuvos valdžioje. Visi juk žino, kad Europos Sąjunga įpareigoja šalis nares decentralizuoti savo energetikos ūkį ir užtikrinti realią konkurenciją tarp energetikos ūkyje veikiančių subjektų, nieko nediskriminuojant.
Taigi, jei įmonė (o tokių juk Lietuvoje netrūksta?), prekiaujanti rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektros energija, pasiūlys geresnes sąlygas už elektros energijos akumuliavimo ir perdavimo elektros tiltais paslaugą, Lietuva tiesiog teisiškai negalės šių paslaugų neteikti, kad ir kaip nemiela mums būtų tos elektros energijos kilmė.
Be to, Ivanas plačioje kelnių kišenėje laiko dar vieną argumentą – vasališką Lietuvos ir Rusijos sutartį, žinomą BRELL vardu (pagal visų pasirašiusių šalių pirmąsias raides – Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva).
Lietuviškasis VSD apie šią sutartį nėra pateikęs jokių pažymų, o ministras A. Sekmokas net Seimo nariams aiškina, jog tai – paslaptis. Sutartis, beje, yra viešai prieinama Rusijos energetikos kompanijos “JES Rossija” tinklapyje, jau pasklidusi ir po Lietuvos žiniasklaidą.
Pagal šią sutartį, pasirašiusios šalys įjungiamos į sinchronizuotą Rusijos šiaurės vakarų regiono elektros žiedą ir perleidžia savo elektros sistemų darbo koordinavimą Maskvai. Lietuva įsipareigojusi nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti žalos ar nuostolių Rusijos elektros sistemai, taip pat – suteikti elektros energijos tranzito prieigą. 2 psl. >>
Psl. 1 2 Kitas >> Žymės: Rusija | BRELL sutartis | Lietuva | atominė elektrinė | energetika | atsinaujinantys ištekliai
