- Home
- About
-
Staff
- Commentaries by FPS Staff
- Rusakovich Andrei Vladimirovich
- Rozanov Anatoliy Arkadievich
- Research Briefs
- Tihomirov Alexander Valentinovich
- Shadurski Victor Gennadievich
- Sidorchuk Valery Kirillovich
- Brovka Gennady Mikhailovich
- Gancherenok Igor Ivanovich
- Malevich Ulianna Igorevna
- Prannik Tatiana Alexandrovna
- Selivanov Andrey Vladimirovich
- Sharapo Alexander Victorovich
- Testimonials
-
Conference Proceedings
- Amber Coast Transport Initiative Project Concept
- Nato and Belarus - partnership, past tensions and future possibilities
- OSCE High-Level Seminar on Military Doctrine
- Poland-Belarus: perspectives of cross-border cooperation
- Polish-Belarussian Transborder Customs Cooperation: сurrent Problems and Challenges
-
Reports
- We see the significant reduction of the U.S. Army in Europe
- NATO's International Security Role
- International seminar on issues in the Collective Security Treaty Organization
- Belarus-Turkey: The ways of cooperation - 2011
- Belarus - Poland: two decades of international relations
- Belarus-Turkey: The ways of cooperation - 2009
- International seminar Belarusian Diaspora: Past and Present
- The first Round Table
-
News Releases
- The conference on Overcoming the financial crisis
- Round Table on history and future of Belarus-Poland cooperation
- Seminar on Belarusian diaspora: past and present
- The conference on Belarus in the Modern World
- The conference on Economic, legal and informational aspects of cooperation in customs sphere
- Comments
- Contact
Audrė Srėbalienė ("Lietuvos rytas") 2011-10-20 08:22
Per sunkmetį smukęs salyklinių miežių eksportas jau grįžo į 2008-ųjų lygį.
Ūkininkams auginti salyklui skirtus miežius apsimoka dėl jų kainos. V.Balkūnas
Patrauklios salyklo kainos eksporto rinkose kursto gamintojus didinti apsukas.
Už salyklą vienodai moka ir Rytų, ir Vakarų aludariai. Atsižvelgiant į rūšį, pigiausio salyklo tona užsienio rinkose kainuoja apie 400 eurų (1380 litų), brangiausio – apie 600 eurų (2070 litų).
Lietuvoje salyklo gamyba pastaruoju metu kilo, kartu – ir salyklo eksporto srautas. Tuo tarpu importuojamo salyklo kiekis nuo 2007-ųjų mažėja.
Lietuvoje salyklą gamina vos keletas įmonių. Iš jų eksporto gijos driekiasi į Lenkiją, Vokietiją, Švediją, Baltijos valstybes, Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Uzbekiją.
Salyklo – per daug
„Lietuvoje yra šviežio, alaus gamybai tinkamo salyklo perteklius. Mūsų įmonės pastaruoju metu didino gamybos pajėgumus. Galime jį parduoti svetur, juolab kad užsienyje salyklo kainos – patrauklesnės”, – sakė bendrovės „Maltosa” vadovas Valerijonas Kožemiaka.
Užsienyje didžiausią paklausą turi karamelinis salyklas.
„Maltosa” jį tiekia keturioms alaus darykloms Baltarusijoje, taip pat Sankt Peterburgo aludariams.
Karamelinis salyklas iš šios bendrovės pasiekia ir Latvijos, Estijos, ir Vokietijos rinkas. „Maltosa” eksportuoja bemaž visą (95 proc.) šios rūšies salyklą.
Tuo tarpu šviesaus salyklo eksportuojama mažiau.
Anot V.Kožemiakos, salyklo kainos ir pasaulio, ir vietos rinkose dažnai svyruoja. Įtakos joms neišvengiamai turi ir grūdų kaina rinkose. Pastaruoju metu už salyklinių miežių toną Lietuvoje buvo mokama maždaug 700–750 litų, bet šiemet kaina buvo pašokusi ir iki 900 litų.
Perka ir iš rusų
Lietuvos ūkininkai dar neįstengia pavyti didėjančios salyklo gamybos apimties. Todėl gamintojai išankstines šių grūdų pirkimo sutartis sudaro ne tik su vietos, bet ir Latvijos, Estijos žemdirbiais.
„Kartais perkame miežių ir iš augintojų Rusijoje. Tačiau mūsų versle svarbiausia – geri, stiprūs užsienio aludariai. Nes tik stipriausi išlieka per krizę.
Kol kas savo partnerių nepraradome nė vienoje eksporto rinkų. Salyklą jiems tiekiame tiesiogiai, bet tarpininkų”, – kalbėjo bendrovės „Šiaurės vilkas” generalinis direktorius Vilius Kaikaris.
Ši įmonė Baltijos šalyse užima apie 50 proc. šviesiojo salyklo gamybos rinkos.
Krizė verslo nesujaukė
Pasak V.Kaikario, šįmet salyklo paklausai įtakos nepadarė nė valiutų krizė Baltarusijoje. Su vienu partnerių šioje rinkoje – Audriaus Mikšio vadovaujamu alaus fabriku „Lidskoje pivo” bendradarbiaujama jau 12 metų.
Vokietijoje jau trečius metus salyklo siuntų iš bendrovės „Šiaurės vilkas” laukia ne aludariai, bet miltus ir jų mišinius kepiniams gaminanti įmonė. Karamelinį salyklą ji naudoja kaip ekologinius dažus: duonos kepiniams jis suteikia ir tamsumo, ir tam tikrą aromatą.
Aludariams užtenka lietuviškų žaliavų
Pasak Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko, Lietuvoje gaminamo salyklo aludariams pakanka. Importuoti tenka nebent tam tikrų specifinių rūšių salyklo, pavyzdžiui, deginto, kurio Lietuvoje negaminama.
Statistikos departamento duomenimis, ir 2007, ir 2008 metais salyklo buvo eksportuojama maždaug po 40 tūkst. tonų. 2009-aisiais eksportas smuktelėjo iki 27 tūkst. tonų. Pernai salyklo gamintojai atsiplėšė nuo dugno ir eksporto apimtį kilstelėjo iki 33 tūkst. tonų.
Salyklo importas per pastaruosius šešerius metus sumažėjo maždaug 10 kartų. 2005 metais jo buvo importuota maždaug 22 tūkst. tonų, pernai – vos 2600 tonų.
Salyklinio alaus gamyba kyla. Pernai sausio–rugpjūčio mėnesiais jo buvo pagaminta 21,2 mln. dekalitrų, šiemet per tą patį laiką – 22,3 mln. dekalitrų.
Pernai iš viso buvo pagaminta apie 291 mln. natūrinių vienetų (butelių arba skardinių) salyklinio alaus: maždaug 16 mln. daugiau nei užpernai, tačiau šiek tiek – maždaug 5 mln. – mažiau nei 2008 metais.
