Pramonininkai prognozuoja rekordinį maisto ir gėrimų kainų didėjimą - Lietuvos rytas

ELTA ir lrytas.lt inf. 2011-10-20 14:02

Maisto produktų kainos metų pabaigoje kils, ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas sulėtės, atlyginimai ir užimtumas taip pat didės lėčiau, mano pramonininkai.

Maisto kainos visame pasaulyje dabar rekordiškai didelės.  J.Stacevičius

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitiko Aleksandro Izgorodino, 130 Lietuvos pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad optimizmas pramonėje sumažėjo. Tačiau Lietuvos pramonė turėtų nuosaikiai augti.

A.Izgorodino teigimu, metų pabaigoje įmonės prognozuoja mažesnes produkcijos apimtis, mažesnį užsakymų skaičių, mažesnį užimtumą, vartojimo mažėjimą. Tačiau analitikas sako, kad to pernelyg sureikšminti neverta, nes tai susiję su sezoniškumu - prasidedančiu šildymo sezonu.

„Metų pabaigoje situacija visada būna prastesnė negu vasarą, žiemą vidaus produkcijos paklausa sumažėja, tai normalu“, - kalbėjo jis.

A.Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pramonei svarbiose užsienio rinkose teks susidurti su sunkumais: euro zonos ekonomikai metų pabaigoje prognozuojama nežymi recesija, nes neramumai finansų rinkose skatina euro zonos vartotojus pereiti prie taupymo. NVS ekonomikose, pasak eksperto, problemų taip pat nemažai.

„Lietuvos eksportuotojams teks susidurti su vadinamuoju dvigubu smūgiu: viena - pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, kita - mums teks susidurti su valiutos nuvertėjimu Baltarusijoje, Lenkijoje ir Rusijoje“, - aiškino LPK analitikas.

Būtent dėl valiutos nuvertėjimo, pasak jo, pastaruosius du mėnesius eksportas į Lenkiją ir Baltarusiją smuko. Vis dėlto, nepaisant visų problemų, yra prognozuojamas eksporto augimas, nors ir mažesnis negu iki šiol.

A.Izgorodinas pažymėjo, kad nors atlyginimai ir kyla, kainos auga sparčiau, o sparčiausiai brangsta būtent pirmojo būtinumo prekės ir paslaugos: maistas, transportas, elektra, šildymas. Pasak jo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vertinimas rodo, kad pabrangusios dujos šildymo kainą padidins 17 procentų.

„Su didžiuliu nerimu laukiame pirmųjų šildymo sezono sąskaitų. Jei pasitvirtins blogosios prognozės, o kol kas panašu, kad taip, vidaus paklausos augimas taps tikrai lėtesnis.

Atsinaujinę neramumai finansų rinkose mažina gyventojų pasitikėjimą. Jei neramumai užsitęs, vartotojai daugiau taupys, mažiau pirks, tai darys neigiamą įtaką vidaus paklausai“, - aiškino A.Izgorodinas.

LPK analitikas teigė, kad pasaulyje žaliavų kainos mažėja, dėl to daug pramonės įmonių nesitiki produkcijos kainų didėjimo, tačiau yra viena išimtis - maistas, kurio kainos visame pasaulyje dėl mažos pasiūlos ir vis augančios paklausos dabar rekordiškai didelės.

LPK apklausos rezultatai rodo, kad ne išimtis ir Lietuva - dauguma maisto ir gėrimų gamintojų prognozuoja rekordinį kainų didėjimą. A.Izgorodinas teigė, kad tai visiškai normalu, įvertinus pasaulines tendencijas.

Metų pabaigoje prognozuojama infliacija, pasak A.Izgorodino, turėtų siekti 4-5 procentus. Tokią infliaciją lemia dvi priežastys - didelės maisto, kuris sudaro didžiausią vartojimo krepšelio dalį, kainos ir sparčiai augančios vandens, elektros, dujų ir šilumos kainos. Nemenką dalį atsakomybės, LPK analitiko nuomone, dėl to turi prisiimti ir politikai.

LPK apklausos duomenys taip pat rodo, kad 75 proc. įmonių artimiausiu metu darbuotojų skaičiaus didinti neketina. Pasak A.Izgorodino, tokį užimtumo augimo lėtėjimą lemia tiek sezoninės priežastys, tiek didelis neapibrėžtumas pasaulio finansų rinkose, priverčiantis mūsų verslininkus atidžiau apgalvoti ateities plėtros planus. Jo teigimu, jei situacija pasaulio rinkose nesikeis, eksporto augimas toliau lėtės ir užimtumas savo ruožtu didės dar lėčiau.

A.Izgorodinas pažymėjo, kad tikisi, jog iki metų pabaigos atlyginimai Lietuvoje augs. Tai lemia dvi priežastys: ligi šiol gana spartus ekonomikos augimas, kurio rezultatus pajus ir gyventojai, ir faktas, kad kvalifikuotų, didelę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų Lietuvoje paklausa didelė, o pasiūla maža, dėl ko verslas didins užmokestį kvalifikuotai darbo jėgai.

Vis dėlto, eksperto nuomone, esant tokiam aukštam nedarbo lygiui ryškaus atlyginimų augimo tikėtis neverta, nes jis visuomet glaudžiai susijęs su užimtumu.

Pasak LPK analitiko, jam nerimą kelia faktas, kad atlyginimai viešajame sektoriuje per premijas kyla gana sparčiai - keista, kad Vyriausybė nenori didinti minimalaus mėnesinio atlyginimo, bijodama neramumų finansų rinkose, tačiau viešajam sektoriui to netaiko.

„Mūsų nuomone, Vyriausybė šiuo metu turi laikytis labai griežtos taupymo programos. Dabar šiek tiek ne laikas ir ne vieta didinti viešojo sektoriaus atlyginimus“, - pabrėžė A.Izgorodinas.