- Home
- About
-
Staff
- Commentaries by FPS Staff
- Rusakovich Andrei Vladimirovich
- Rozanov Anatoliy Arkadievich
- Research Briefs
- Tihomirov Alexander Valentinovich
- Shadurski Victor Gennadievich
- Sidorchuk Valery Kirillovich
- Brovka Gennady Mikhailovich
- Gancherenok Igor Ivanovich
- Malevich Ulianna Igorevna
- Prannik Tatiana Alexandrovna
- Selivanov Andrey Vladimirovich
- Sharapo Alexander Victorovich
- Testimonials
-
Conference Proceedings
- Amber Coast Transport Initiative Project Concept
- Nato and Belarus - partnership, past tensions and future possibilities
- OSCE High-Level Seminar on Military Doctrine
- Poland-Belarus: perspectives of cross-border cooperation
- Polish-Belarussian Transborder Customs Cooperation: сurrent Problems and Challenges
-
Reports
- We see the significant reduction of the U.S. Army in Europe
- NATO's International Security Role
- International seminar on issues in the Collective Security Treaty Organization
- Belarus-Turkey: The ways of cooperation - 2011
- Belarus - Poland: two decades of international relations
- Belarus-Turkey: The ways of cooperation - 2009
- International seminar Belarusian Diaspora: Past and Present
- The first Round Table
-
News Releases
- The conference on Overcoming the financial crisis
- Round Table on history and future of Belarus-Poland cooperation
- Seminar on Belarusian diaspora: past and present
- The conference on Belarus in the Modern World
- The conference on Economic, legal and informational aspects of cooperation in customs sphere
- Comments
- Contact
Kol Europa bando susivokti, kaip Kinija, naudodamasi skolų krize, sparčiai ir sumaniai didina savo įtaką Vakarams, Raudonasis drakonas priartėjo prie pat Lietuvos sienos.
Baltarusijos sostinėje Minske kinai statys pramoninį parką, kuris bus skirtas užsienio investuotojams. Projekto vertė – maždaug 78 mlrd. Lt. Tai – viena didžiausių, bet ne vienintelė kinų investicija Baltarusijoje.
Dėl pramoninio parko projekto Baltarusijos ir Kinijos vyriausybės susitarė dar pernai, o sausį Minskas ratifikavo susitarimą. Taigi, Kinijos invazijai įžiebta žalia šviesa. Baltarusijos ekspertai aiškina, kad abipusį norą bendradarbiauti skatina du pagrindiniai veiksniai: Kinija siekia įsitvirtinti kuo arčiau Europos Sąjungos, o Aliaksandrui Lukašenkai atsiranda galimybė pritraukti investicijų ir gauti pigių kreditų.
Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius teigė, kad Kinijai patikėtas didžiulės apimties projektas ir jis nenusileis Rusijos Skolkovo inovacijų centrui, kuris dar vadinamas rusiška Silicio slėnio versija, o gal bus net ir įdomesnis bei patrauklesnis.
Su Baltarusija dirbančios investicinės bankininkystės bendrovės „Prime Investment“ vadovo Andrejaus Guščios nuomone, viešai skelbiama tik oficialioji projekto dalis, todėl galima numanyti, kad yra dar ir papildomų susitarimų dėl kreditų Baltarusijai arba papildomo finansavimo. Be to, dabar Baltarusijoje labai aktyviai dirba Rusijos investuotojai, nemažą įtaką jai daro ir ES, todėl Kinija padeda Minskui susikurti tam tikrą užsienio ekonominių interesų balansą šalies viduje.
„Investuotojus iš Kinijos palankiai vertina tiek Baltarusijos valdžia, tiek ir žmonės. Valdžiai patrauklu, kad kinai ateina su savais projektais, patys juos finansuoja ir užpildo finansų spragas, kurias labai padidino pastarųjų metų krizė“, – sako Baltarusijos Nacionalinės investicijų ir privatizavimo agentūros patarėja Ona Rainytė-Bodard.
Kiniškų prekių gausu visuose Baltarusijos prekybos centruose, universalinėse parduotuvėse. Jų išvaizda gera, kainos patrauklios, todėl baltarusiai jas perka.
Gali stabdyti verslo aplinka
Kinijos–Baltarusijos pramonės parke, kuris dar neturi oficialaus pavadinimo, bus sukurtos zonos, kuriose galėtų kurtis buitinės technikos gamintojai, taip pat chemijos ir automobilių pramonės įmonės. Jis bus kuriamas remiantis bendro Kinijos ir Singapūro pramoninio parko (China-Singapore Suzhou Industrial Park, CS-SIP) Sužou mieste patirtimi.
Tačiau advokatų kontoros „Glimstedt“ Minsko biuro vadovaujantis partneris Vitalijus Kačelia atkreipia dėmesį, kad pasirašytame dvišaliame susitarime kol kas aptarta tik pramoninio parko vieta, jo tikslai ir vystymo principai, o dėl visų kitų dalykų dar vyksta pokalbiai.
Teisininkas sako, kad užsienio investuotojai bus viliojami tam tikromis privilegijomis ir, aišku, palankiais mokesčiais. Iš pradžių jie bus iš viso nuo jų atleisti, o nuo 2017 metų mokės tik 50 proc. nustatyto tarifo. Baltarusiai tikisi, kad pramoniniame parke kursis ne tik Kinijos, bet ir Europos investuotojai. Ar tai galėtų būti įdomu lietuviškam kapitalui?
Kinai investuoja į Minsko oro uosto rekonstrukciją, kuri, kaip manoma, kainuos apie 1,5 mlrd. Lt
„Kinų projektas Baltarusijoje gali prilygti, pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ, tačiau norint pritraukti potencialių investuotojų, tiek kinams, tiek ir baltarusiams teks gerokai paplušėti, nes verslo aplinkos Baltarusijoje niekas neketina keisti. O ji turi aštrių dagių“, – primena Baltarusijoje dirbę Lietuvos investuotojai.
Lietuviai verslininkai primena, kad, pavyzdžiui, viena Irano kompanija Baltarusijoje ėmėsi kurti logistikos centrą, į kurį žadėjo investuoti 2,5 mln. JAV dolerių. Kurtis jame buvo viliojami ir lietuviai, tačiau buvo nustatytos tokios kainos, kad pirkėjų neatsirado, o viskas taip ir liko popieriuje.
Kinų pramoninis parkas Baltarusijoje, pasak „Prime Investment“ vadovo A.Guščios, gali būti įdomus Lietuvos verslininkams, kurie šioje šalyje jau turi įmonių. Lietuviai kartu su baltarusiais partneriais galėtų pasiūlyti savo paslaugų, susijusių, pavyzdžiui, su projektavimu ar sudėtingesniais statybos darbais, nes pagrindinius darbus atliks patys kinai, jau dirbantys Baltarusijoje.
Nušluos sodininkų namelius
Kinijos–Baltarusijos pramoninis parkas turėtų užimti 80 kv. km teritoriją, todėl valdžia šiam projektui skyrė žemės plotą šalia Minsko tarptautinio oro uosto. Šioje teritorijoje stovi sodininkų nameliai, o jų gyventojai buvo informuoti, kad žemė paimama valstybės reikmėms. Tai sukėlė žmonių pasipiktinimą, tačiau neabejojama, kad Minsko valdžia ras būdų, kaip šią problemą išspręsti.
Kinijos–Baltarusijos pramoninis parkas visur pristatomas kaip pažangus investicinis projektas. Baltarusijos valdžia tikisi, kad čia pagaminta produkcija bus eksportuojama į ES ir NVS.
Tačiau Baltarusijos rinką puikiai išmanantys lietuviai jau dabar abejoja tokiais kaimynų užmojais. Baltarusija nėra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, ji taip pat nėra ir rinkos ekonomikos šalis. Todėl gamintojai, norėdami išvežti jos teritorijoje pagamintą arba tiksliau – surinktą produktą į Europą, susidurs su virtine vadinamųjų apsaugos priemonių.
„Jeigu Kinija rimtai imsis šio projekto, tai jį įgyvendinti galės ir viena pati. Tačiau sunku patikėti, kad į pramoninį parką Baltarusijoje jiems pavyktų pritraukti Vakarų kapitalą“, – prognozuoja lietuviai.
Dabar žinoma tiek, kad pramoninio parko steigimu ir plėtra rūpinsis Kinijos inžinerijos kompanijos CAMCE ir baltarusių kontroliuojančios (holdingo) kompanijos „Horizont“ bendroji įmonė.
„Pramoninis parkas Baltarusijoje bus statomas etapais, jų bus keli“, – patikslina „Glimstedt“ Minsko biuro vadovaujantis partneris V.Kačelia. Minskas pasižadėjo šiam parkui suteikti reikiamą teisinį statusą ir pasirūpinti infrastruktūra, o kinai – koordinuoti darbą su finansų institucijomis, kad šios teiktų finansinę paramą įmonėms, kurios ketins dalyvauti parko vystyme.
Šio projekto finansavimu rūpinsis Kinijos eksporto ir importo bankas. Jis buvo sukurtas tam, kad skatintų kinų kompanijas investuoti užsienyje.
Koją jau įkėlė
Baltarusija ir Kinija yra pasirašiusios ilgalaikių investicijų sutartį. Kinai investuoja į Minsko oro uosto rekonstrukciją, kuri, kaip manoma, kainuos apie 1,5 mlrd. Lt. Šių metų vasario pradžioje su Kinijos automobilių gamintoja „Geely“ pasirašyta sutartis ir Baltarusijoje bus surenkami lengvieji automobiliai. Kinai Baltarusijoje taip pat stato celiuliozės fabriką, o šio projekto vertė 1,62 mlrd. Lt.