- Home
- About
-
Staff
- Commentaries by FPS Staff
- Rusakovich Andrei Vladimirovich
- Rozanov Anatoliy Arkadievich
- Research Briefs
- Tihomirov Alexander Valentinovich
- Shadurski Victor Gennadievich
- Sidorchuk Valery Kirillovich
- Brovka Gennady Mikhailovich
- Gancherenok Igor Ivanovich
- Malevich Ulianna Igorevna
- Prannik Tatiana Alexandrovna
- Selivanov Andrey Vladimirovich
- Sharapo Alexander Victorovich
- Testimonials
-
Conference Proceedings
- Amber Coast Transport Initiative Project Concept
- Nato and Belarus - partnership, past tensions and future possibilities
- OSCE High-Level Seminar on Military Doctrine
- Poland-Belarus: perspectives of cross-border cooperation
- Polish-Belarussian Transborder Customs Cooperation: сurrent Problems and Challenges
-
Reports
- We see the significant reduction of the U.S. Army in Europe
- NATO's International Security Role
- International seminar on issues in the Collective Security Treaty Organization
- Belarus-Turkey: The ways of cooperation - 2011
- Belarus - Poland: two decades of international relations
- Belarus-Turkey: The ways of cooperation - 2009
- International seminar Belarusian Diaspora: Past and Present
- The first Round Table
-
News Releases
- The conference on Overcoming the financial crisis
- Round Table on history and future of Belarus-Poland cooperation
- Seminar on Belarusian diaspora: past and present
- The conference on Belarus in the Modern World
- The conference on Economic, legal and informational aspects of cooperation in customs sphere
- Comments
- Contact
Mečys Laurinkus 2011-12-23 07:28
Lietuvos televizijoje planuojama rodyti baltarusių režisieriaus J.Chačevatsio dokumentinį filmą „Lobotomija” apie Rusijos agresiją Gruzijoje. Būtent agresiją, įžūlią provokaciją ir mažos valstybės užpuolimą, plėšimą ir prievartavimą, o ne karą su taisyklėmis ir fronto linijomis.
Tai filmas ir apie pačią Rusiją, tiksliau, naujausią jos istoriją, diktatūrą ir užsienio politiką. Kartu tai ir diktatūrų anatomija naujomis aplinkybėmis.
Tarptautiniu mastu pripažintas režisierius tęsia genialaus kino režisieriaus M.Romo „Paprasto fašizmo” tradiciją, stengdamasis parodyti, kaip rudasis maras valstybės mastu atgimsta mūsų laikais.
Tai antiputiniškas filmas. Toks pat negailestingas kaip ir paskutinio Europos diktatoriaus A.Lukašenkos atžvilgiu. Šiam veikėjui J.Chačevatskis yra paskyręs net kelias taiklias ir sarkastiškas kino juostas.
Autoritarinių režimų atsiradimas ir suklestėjimas yra atvirkščiai proporcingas šviesuomenės tylėjimui, todėl J.Chačevatskis, užuot vaizdavęs populiarias ir pelningas vampyrų meilės istorijas, ne bėga nuo laisvės, bet leidžiasi į sudėtingą pilietinį ir politinį gyvenimą.
J.Chačevatskis analizuoja tuos atvejus, kai diktatūra įvedama ne po karinio perversmo, bet bręsta pamažu, dalyvaujant ir iš dalies pritariant visuomenei. Šis režisierius nuolat primena, kad neįmanoma pavergti nei tautos, nei individo, jei jie patys to nenori.
Naujausiame savo filme, skirtame prieš metus vykusiems rinkimams Baltarusijoje, režisierius klausia kaimiečio, kodėl jis balsavo už A.Lukašenką. Todėl, kad prezidentas nori įvesti tvarką, atsako artojas.
„Lobotomijoje” nufilmuoti jauni rusai provincijoje, skanduojantys prakeiksmus Gruzijai ir aikštės pakraštyje deginantys rašytojo V.Suvorovo knygas. Greta stovi inteligentiškos išvaizdos, pagarbaus amžiaus pora ir aiškina, kad tai teisinga.
Žmonės labai dažnai patys pavergia save ir savo protą.
Režisierius J.Chačevatskis daug dėmesio skiria detalėms, diktatorių kalboms, už kurių dėl proto tingumo žmonės dažniausiai neįžvelgia paslėptos prasmės. Antai A.Lukašenka diktatoriaus karjerą pradėjo būdamas parlamento Kovos su korupcija komisijos pirmininkas.
Apie savo neapykantą korumpuotiems valdininkams jis tada postringavo visose pakampėse. Kaip ir V.Putinas, nepaliaujantis „kovotojas” su oligarchais, jis suprato, kad tik jausmai sugalvotam priešui sutelkia minią, kuri, beje, visada prisistato kaip tikrasis visuomenės balsas.
Naujiems diktatoriams gimti daug reikšmės turi modernios įvaizdžio kūrimo technologijos, kurios anksčiau buvo vadinamos smegenų plovimu. Režisierius prisipažįsta, jog ir pats buvo apsigavęs laikydamas A.Lukašenką komiška figūra. Jam atrodė, kad neįmanoma lėkštomis kalbomis paveikti šiuolaikinės visuomenės.
Baltarusijos inteligentija naujai iškeptam prezidentui neskyrė net visos kadencijos. Sukluso tik pradėjus svarstyti galimybę išplėsti prezidento galias. Tačiau iniciatyva jau buvo A.Lukašenkos ir jo aplinkos rankose.
Kai vienas po kito ėmė dingti prezidentui oponuojantys politikai, šaukštai buvo po pietų. 2 psl. >>
Psl. 1 2 Kitas >>
Žymės: Rusija | Baltarusija | Mečys Laurinkus